Švedijos komunų ir landstingų sąjunga (SKL) tikisi, jog nuo kitų metų iki 2018–ųjų komunalinis mokestis pakils vidutiniškai 0,69 kronos kiekvienam 100 kronų. Apie tai pranešė vyriausia sąjungos ekonomistė Betina Kašefi.

Komunaliniu mokesčiu vadinama pagrindinė rinkliava, kuria apmokestinamos švedo pajamos. Šio mokesčio dydis skiriasi priklausomai nuo komunos, bet jis sudaro maždaug 32–33% pajamų. Ant šių pinigų ir laikosi visuotinės Švedijos gerovės pamatai.

Betinos Kašefi teigimu mokesčius reikia kelti visų pirma dėl susiklosčiusios demografinės padėties. Visuomenė sensta, milžinišku tempu auga išlaidos vidurinei mokyklai ir gydymui, – juk sveikatos apsaugą administruoja Švedijos grafystės. Pinigų nepakanka: šiais metais 100 iš 290 švedų komunų ir 5 iš 20 landstingų finansinius metus užbaigs turėdami deficitą. Be to, Švedijos komunų ir grafysčių išlaidos toliau kils dėl dosnios švedų migracijos politikos – ja remiantis priimama vis daugiau pabėgėlių. Ataskaitoje nurodyta, jog ataskaitiniu laikotarpiu nedarbo lygis sumažėjo tik tarp tų žmonių, kurie gimę Švedijoje.

Švedija tarp Europos Sąjungos šalių pirmauja pagal gyventojų darbinį užimtumą, dirbantieji sudaro 83,7%. Vis dėlto, komunoms reikia ne tik vyriausybinių dotacijų, bet ir galimybės padidinti mokesčius.