Kooperatinių butų (andelslejligheder) kainos yra gerokai mažesnės nei pagal nuosavybės teisę perkamų apartamentų (ejerlejligheder). Būtent dėl šios priežasties kooperatiniai butai yra labai paklausūs ir pastaruoju metu ypač greitai parduodami. Pirkdami tokio tipo butą būkite labai budrūs. Kooperacinė nuosavybės teisės forma nuo privačios nuosavybės skiriasi tuo, kad įsigydamas kooperatinį būstą žmogus iš tikrųjų nusiperka savo dalį kooperatyve (andelsboligforening). Tuo pačiu pirkėjas tampa solidariai atsakingu, jis prisiima visus kooperatyvo įsipareigojimus, tarp jų ir jo įsiskolinimų išmokėjimą. Jei svarstote, ar verta pirkti butą kooperatyve, atkreipkite dėmesį į šiuos faktorius: 1. Įvertinkite kooperatyvo finansinę padėtį – pasidomėkite buhalterija, einamosiomis pajamomis bei išlaidomis. Ar kooperatyvui ... Skaityti plačiau »

Vinstono Čerčilio žodžiais tariant „taupyti pinigus yra naudinga, ypač jei tai jau padarė jūsų tėvai.“ Kiekvienam Danijos vaikui galima atidaryti vieną taupomąją sąskaitą (børneopsparing). Pajamos, gaunamos už šioje sąskaitoje esančias lėšas (banko priskaičiuojami procentai, pinigai, gaunami už akcijas arba obligacijas, jeigu į jas investuotos sąskaitoje esančios lėšos) yra neapmokestinamos. Kokios tokios sąskaitos atidarymo ir naudojimosi sąlygos? • Kiekvienais metais į taupomąją vaiko sąskaitą galima padėti po 3000 kronų; • Laiko tarpas, per kurį galite kasmet papildyti sąskaitą, negali būti ilgesnis nei 12 metų, vadinasi, didžiausia sutaupyta suma yra 36 000 kronų; • Vaikas turi teisę gauti šiuos pinigus būdamas 14, ... Skaityti plačiau »

Jei norėsite įsigyti Danijoje būstą, jums greičiausiai prireiks banko ir hipotekos įstaigų pagalbos. Danijoje hipotekos kreditų palūkanų norma yra labai maža. Šiuo metu galima gauti paskolą už 0,5 - 2,5 % metinių palūkanų. Skaityti plačiau »

Norite ateityje turėti nuosavą verslą? Galite jau dabar pradėti ir gauti papildomą vyriausybės paramą mokesčių sumažinimo forma. Danijoje galioja įstatymas, kuriuo remiantis praktiškai kiekviename šalies banke galima atsidaryti vadinamąją iværksætterkonto arba etableringskonto. Skaityti plačiau »

Naujųjų 2015 metų pavasarį įėjimas į Švedijos valstybinius muziejus vėl bus nemokamas. Apie tai pranešė finansų ir kultūros ministrai bendroje spaudos konferencijoje šiuolaikinio meno Muziejuje/ Moderna museet. Nemokamas įėjimas į Švedijos valstybinius muziejus buvo atšauktas 2007 metais, kai į valdžią atėjo buržuazinis Aljansas. 80 milijonų kronų skiriama biudžete muziejų nuostoliams padengti. Tų pinigų turėtų užtekti, kad lankytojus galima būtų leisti nemokamai ne tik į nuolatinių ekspozicijų sales, bet ir į kai kurias laikinas parodas, mano finansų ministras. Nemokamas įėjimas bus šiuose muziejuose: Armémuseum/Kariuomenės muziejus Etnografiska museet/Kraštotyros muziejus Flygvapenmuseum/Karinių oro pajėgų muziejus Hallwylska museet Historiska museet/Istorijos muziejus Kungl. myntkabinettet/Numizmatikos tyrimai Livrustkammaren ... Skaityti plačiau »

Susipažinkime: esu Antanas, man 20 metų ir šiuo metu gyvenu Berlyne. Atvažiavau mokytis kalbos ir tikiuosi ateityje įstoti į aukštąją. Iš pradžių buvo ganėtinai sunku, nes neturėjau žalio supratimo „kas, kur ir kada“ čia vyksta. Dėl to ir nusprendžiau parašyti straipsnių seriją, kad tu, mielas drauge, galėtum išvengti nemalonių situacijų ir nešvaistytum pinigų veltui. Šiame savo rašinyje papasakosiu, kaip išsirinkti tinkamiausią būstą ir į kokius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad Berlynas – pragyvenimo ir maisto atžvilgiu yra vienas pigiausių Vakarų Europos didmiesčių. Netgi Miunchene viskas kainuoja beveik dvigubai brangiau (verta paminėti faktą, kad ten ir algos gerokai ... Skaityti plačiau »

Dešimt procentų samdomų darbuotojų negaus pensijos iš darbdavio, nes jie dirba įmonėse, kurios nėra sudariusios kolektyvinės sutarties su profsąjungomis. Bendra šių žmonių pensijos suma gali būti labai maža. Apie tai perspėjo Švedijos pensijų agentūros ekspertė Monika Peterson. Jos turimais duomenimis, labiausiai nukentės jauni žmonės, dirbantys tokiose verslo šakose ir įmonėse, kurių darbdaviai mano, jog pasirašyti kolektyvinę sutartį neapsimoka ir yra per daug sudėtinga. Prie šių verslo šakų galėtume priskirti kavinių verslą, žiniasklaidos įmones. „Pensija be darbdavio mokamos pensijos dalies gali būti labai menka, todėl, esant galimybei, rinkitės bendrovę, kurioje yra sudaroma kolektyvinė sutartis“, – duodama interviu Švedijos radijo naujienų redakcijai ... Skaityti plačiau »

Švedijos komunų ir landstingų sąjunga (SKL) tikisi, jog nuo kitų metų iki 2018–ųjų komunalinis mokestis pakils vidutiniškai 0,69 kronos kiekvienam 100 kronų. Apie tai pranešė vyriausia sąjungos ekonomistė Betina Kašefi. Komunaliniu mokesčiu vadinama pagrindinė rinkliava, kuria apmokestinamos švedo pajamos. Šio mokesčio dydis skiriasi priklausomai nuo komunos, bet jis sudaro maždaug 32–33% pajamų. Ant šių pinigų ir laikosi visuotinės Švedijos gerovės pamatai. Betinos Kašefi teigimu mokesčius reikia kelti visų pirma dėl susiklosčiusios demografinės padėties. Visuomenė sensta, milžinišku tempu auga išlaidos vidurinei mokyklai ir gydymui, – juk sveikatos apsaugą administruoja Švedijos grafystės. Pinigų nepakanka: šiais metais 100 iš 290 švedų komunų ir ... Skaityti plačiau »

Švedijos prekybos centrai yra pelningiausi Europoje, tačiau konkurentų tinklai privers juos šiais metais 2% sumažinti kainas. „Danske Bank“ banko analitikų nuomone, kainas dėl mažų kainų parduotuvių tinklų Lidl ir Netto konkurencijos greičiausiai bus priverstas mažinti švedų rinkos monopolininkas Ica. Švedijoje tokių parduotuvių (Lidl tipo), kuriose prekių asortimentas yra mažesnis, bet kainos irgi nedidelės, kasmet padaugėja 5–10%. Skaityti plačiau »

411 tūkst. gyventojų arba 228 tūkst. Švedijos namų ūkių pernai yra gavę socialines pašalpas, „aprūpinimo paramą“ (pažodžiui iš švedų kalbos försörjningsstöd). Kalbama apie 4,3 % šalies gyventojų. Beveik 140 tūkst. iš jų yra vaikai, 132 tūkst. yra moterys ir 139 tūkstančiai – vyrai. Šiuos duomenis pateikia Švedijos Socialinė valdyba. Nuo 2011 iki 2014 metų tokią paramą ilgą laiką gaunančiųjų skaičius išaugo. Pašalpų gavėjų padaugėjo penkiais procentais – nuo 31,7% iki 36,7% bendro gavėjų skaičiaus. Per tokį pat laikotarpį (taip pat penkiais procentais) pakilo gaunančiųjų pašalpas trejus metus ir ilgiau skaičius – nuo 18,6% iki 23,7%. Dažniausios socialinių pašalpų mokėjimo priežastys ... Skaityti plačiau »

Sausio 1 dieną pakėlus kasmetinį automobilio mokestį, automobilių savininkai kitą savaitę turėtų gauti pranešimus apie tai, jog šį mokestį privalu kuo greičiau sumokėti, mat jų įmokų už 2014 metus dydis yra nepakankamas palyginti su dabartinio mokesčio suma. „Svenska Dagbladet“ laikraštis skelbia, kad apie beveik milijonui automobilių savininkų išsiųstus pranešimus informavo Transporto valdyba (Transportstyrelsen). Skaityti plačiau »

Jūs galite paklausti, ar tai iš viso realu. Nėra nieko nerealaus. Reikia tik labai smarkiai kažko norėti. Šiandien norėtume papasakoti, kaip šiuolaikinės technologijos ir, visų pirma, internetas suteikia mums galimybę daryti tai, kas visai neseniai atrodė neįmanoma. Viena iš kalbos mokymosi galimybių (nemokamai ir su žmogum, kuriam ta kalba gimtoji) yra kalbiniai mainai internetu. Kalbinių mainų programos – tai interneto svetainės arba forumai, vienijantys žmones, kurie dažniausiai nėra profesionalūs kalbų žinovai, pasiruošusius bendrauti savąja kalba ir besimokančius dar kokią nors kitą kalbą. Taigi, su čia surastais draugais galėsite bendrauti gyvai (vaizdo, garso ryšiu, pokalbiu internetu) arba susirašinėdami. Be jau minėtų ... Skaityti plačiau »

Neįtikėtina, bet dauguma automobilių plovyklų Norvegijoje darbuotojų triūsia tiesiog vergiškomis sąlygomis. Patikrinimai, kuriuose dalyvavo norvegų policija, mokesčių inspekcija ir darbo apsaugos specialistai buvo pradėti jau 2011 metais. Patikrinimų metu 90% automobilių plovyklų aptikti rimti pažeidimai, dažniausiai susiję su... Skaityti plačiau »

Dažnai girdime, kad lietuviai veža iš Norvegijos į Lietuvą sauskelnes. Kodėl Norvegijoje ši prekė kainuoja daug mažiau? Norvegijos prakybos centruose prie lentynų su sauskelnėmis galima išvysti būrius lietuvių, lenkų ir švedų. Jie šluote nušluoja visas lentynas ir išsiveža sauskelnes į tėvynę, kur... Skaityti plačiau »

Pernai Norvegijoje gyventojų prieaugis buvo 57 900 žmonių, kitaip tariant, 1,1%. Du trečdalius šio skaičiaus sudarė migrantai. Centrinio statistikos biuro duomenimis Naujųjų metų pradžioje šalyje gyvena 5 167 000 žmonių. 2014 metais Norvegijoje įsikūrė 39 600 naujų migrantų – 68% tuometinio gyventojų prieaugio. Natūraliu būdu gyventojų skaičius paaugo... Skaityti plačiau »